Aromaterapija

Terminą ”aromatų terapija” pirmą kartą medicinos praktikoje 1928 metais pavartojo prancūzų chemikas Renė-Maurice’as Gattefosė. Tačiau istoriniai šaltiniai rodo, kad aromatų terapija buvo žinoma jau ankstyvaisiais žmonijos amžiais. Manoma, kad aromatų terapijos istorija prasidėjo tuomet, kai žmogus užuodė pirmuosius kvapus. Visa žmonijos evoliucija glaudžiai susijusi su gamta. Kiek egzistuoja žmonija – aromatai visada buvo svarbūs žmonių gyvenime. Kvapų pasaulis supa mus visur ir visada.

XIX amžiuje augalinius preparatus pakeitė cheminiai ir sintetiniai preparatai, kurie suardė harmoningą žmogaus ir gamtos ryšį. Be to, išnyko ir pagrindinis gydymo principas gydyti ligonį, o ne ligą.

Per paskutiniuosius 30 metų atgaivinamos ir studijuojamos praėjusių šimtmečių aromatų terapijos žinios, kuriami nauji preparatai augalinio ir eterinio aliejaus pagrindu. Taigi aromatų terapija, kurios ištakos glūdi tūkstantmečių gilumoje, neseniai tapo alternatyvia medicina. Aromatų terapija – tai reiškinio kaip tam tikros visumos suvokimas. Ši terapija dažnai vadinama jutiminiu mokslu, nes jungia lytėjimo ir uoslės pojūčius. Mūsų gerai išsivysčiusi uoslė, ir mes galime per keletą sekundžių užuosti kvapus, bet reaguojame į juos visiškai individualiai. Be abejonės, kvapai veikia mūsų organizmą. Su tuo glaudžiai susijęs pagrindinis aromatų terapijos bruožas – terapinis eterinių aliejų poveikis per odą ir kvėpavimo takus. Dėl šios priežasties aromatų terapija taikoma profilaktikos tikslams, reabilitacijoje, kitų gydymo būdų efektyvumui didinti. Aromatų terapijos preparatai ir medžiagos plačiai naudojamos patalynei aromatizuoti, patalpoms aromatizuoti ir dezinfekuoti, kompresams ir įtrinimams, saunai, kūnui prižiūrėti, jausmų pasaulyje, kosmetikoje.Masažas, kuriam naudojami augalinis ir eterinis aliejus, efektyviau atpalaiduoja įtemptus raumenis ar juos tonizuoja, šalina nemigą, švelnina stresą, suteikia dvasinių ir fizinių jėgų, gerina daugelio organizmo sistemų funkcionavimą. Tai efektyvi atsipalaidavimo priemonė. Eteriniai aliejai įsigeria į kūną per odą, taip pat įkvepiami masažo metu.

Aromatinė vonia – vienas iš paprasčiausių , tačiau gan efektyvių aromatų terapijos būdų. Priklausomai nuo vandens temperatūros ir pasirinkto aliejaus ji gali raminti ar sužadinti. Tokia vonia padeda šalinti toksinus, gerina sąnarių judrumą, padeda peršalus ar skaudant galvą, šalina nuovargį.

Aromatinės medžiagos uostomos arba giliai įkvepiamos (inhaliacijos metu) taip, kad jose esančios veikliosios sudėtinės dalys patektų į organizmą. Tam naudojama ir aromatinė lempa. Tai žvake kaitinamas molinis indelis su talpa skysčiui. Priklausomai nuo pasirinkto eterinio aliejaus terapinis efektas pasiekiamas keičiantis žmogaus nuotaikai: vieni aromatai ramina, kiti stimuliuoja, žadina jausmus ar keičia nuotaiką, šalina nuovargį, lengvina kvėpavimą.

Aromatų terapijoje kaip stipriai veikiančios medžiagos naudojami iš aromatinių augalų (apelsinų žiedų, arbatmedžių, čiobrelių, kadagių, levandų, mėtų, ramunėlių ir kt.) frakcinio distiliavimo būdu išgauti eteriniai aliejai. Tai koncentruoti, biologiškai aktyvūs, lakūs fitoorganiniai augalo junginiai. Pačias seniausias vartojimo tradicijas turi eterinis čiobrelių aliejus. Jis tinka persišaldžius, sloguojant, esant spazminiam kosuliui, didina organizmo atsparumą. Panašiai veikia ir eterinis eukaliptų aliejus. Eterinis ramunėlių aliejus vertinamas dėl jo dezinfekuojamojo, gydomojo nuo uždegimo ir raminamojo poveikio. Pipirmėčių aliejus padeda skaudant galvą, sutrikus virškinimui, sloguojant, naudojamas preparatų, skirtų burnos ertmės priežiūrai, gamyboje.